MEILĖ ŽODIS AR JAUSMAS?

Filosofuodamas žmogus atranda save,kartais padeda atrasti ir kitus.

Mąstantis žmogus - nelaimingas žmogus ,mat žmogus mąstydamas labiau įsigilina į vienas ar kitas problemas.
Sutikite arba ne,bet viena iš didžiausių gyvenimo problemų yra meilė,tačiau ji ne tik žeidžia,bet ir suteikia  sparnus.
Meilė,kartais būna didi,kartais labai skaudi.

„Be meilės gyventi lengviau, tačiau be jos nėra prasmės“, – rusų rašytojas Levas Tolstojus.

Kiekvienas mūsų yra įsimylėjęs,net neturiu abejonių,tačiau, manau,kiekvienam iš mūsų šis žodis kelia skirtingus jausmus,prisiminimus.

Šiandien su savo skaitytojais noriu pasidalinti,ką man reiškia šis žodis - meilė.


Tikra tiesa,aš dar visai jauna siela šitoje žemėje,nesenai įžengusi į 18ioliktus metus. Tačiau,meilės sąvoka ir pats jausmas kelia labai daug emocijų bei prisiminimų. Šiandien šią sąvoką išskirsiu į kelias dalis.

Meilė - didi,kartais labai skaudi.

 Meilė sportui: 

Meilė sportui atsirado būnant vos tik šešerių.

Atvykau į stalo teniso treniruotę kartu su broliu - ten ir pasilikau šiandien dienai prisiminus suskaičiavau daugiau nei dešimtį metų šioje sporto šakoje..

Stalo tenisas - buvo pirmoji sporto šaka ,vedusi mane sportininkės gyvenimo link.

Atvykau į stalo teniso treniruotę kartu su broliu - ten ir pasilikau šiandien dienai prisiminus suskaičiavau daugiau nei dešimtį metų šioje sporto šakoje..Jau pirmoji treniruotė sekėsi gerai,taip užsilikau pas vieną žymiausių Lietuvos stalo teniso trenerių Romualdą Franckaitį,kuris kartu su savo broliu dvyniu garsina šią sporto šaką.

Iš kairės: L.Samulionytė,J.Rimkevičiūtė,G.Diktaraitė

Mergaičių staigmena — bronzos medaliai

Šalčininkuose vykusiose šalies rajonų jaunių (gimę 1996 metais ir jaunesni) komandinėse stalo teniso pirmenybėse netikėtą staigmeną pateikė joniškiečių komanda, kurioje žaidė Justina Rimkevičiūtė, Laura Samulionytė ir Gerda Diktaraitė. (2011-12-08) 

Stalo tenisas sekėsi,tačiau nesijutau gerai,nusprendžiau ieškoti savęs kitur. 

Stalo tenisą pakeitė noras atrasti save,stalo tenisas sekėsi,tačiau nesijutau gerai,nusprendžiau ieškoti savęs kitur.Moterų imtynės,stipriausiame Lietuvos imtynių klube,moterų imtynių sostinėje Šiauliuose davė didžiulę patirtį ir parodė,kokie įvairūs žmonės yra.Tačiau ši patirtis nebuvo ilga,gavusi traumą,nusisukus treneriams teko palikti šią sporto šaką,kuri mane atvedė prie paskutinės sporto šakos,baidarių kanojų irklavimo (Daugiau apie šią sporto šaką: bki.lt)

"IRKLAS IR VALTELĖ- MAŽOS MERGYTĖS SVAJONĖ"

BKI (Baidarių,kanojų irklavimas) buvo mažosios manęs svajonė.
Svajonė sieti save su vandeniu,tačiau miestas kuriame augau neturėjo sąlygų šiai sporto šakai. Tuo metu,svajonė ir buvo likusi svajone.

"KAI ATRODĖ VILTIS SPORTUOTI NUMUŠTA,PASITIKĖJIMO SAVIMI NEBĖRA,JIS MANIMI PATIKĖJO,KAI VISI NUSISUKO" 

Kai atrodė viltis sportuoti numušta,pasitikėjimo savimi nebėra, Jis manimi patikėjo,kai visi nusisuko.Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos BKI treneris V.Vaičikonis suteikė galimybę,patikėjo bei sukūrė visas sąlygas tobulėti,taip Panevėžyje atsirado šiuo metu pirmoji moteris kanojininkė.

D. Vaičikonienė kartu su savo vyru V. Vaičikoniu atsiemė apdovanojimus geriausių Panevėžio sportininkų apdovanojimuose, kur apdovanojimus gavo irkluotojai (A.Poškutė - jaunasis talentas ir D.Liukpetris - geriausias sportininkas) .
L.Samulionytė teigia: "Jei turite abejonių ar rinktis Panevėžio ar šŠiaulių sporto gimnazijas, net neabejojant linkiu pasirinkti mūsų Panevėžio irklavimo klubą. Kviečiu išbandyti šią sporto šaką. Čia stipri, palaikanti komanda bei profesionali treneriu pagalba", -pasakoja kanojistė.
DAUGIAU... https://www.etaplius.lt/panevezio-irkluotojai-madonoje

  

Meilė sportui užsidegė iš naujo,viltis ir užsispyrimas,suteikė džiaugsmo patikėti,kad ne viskas prarasta.

MEILĖ MENUI: 

Meilė menui,man lyg meilė gyvenimui,orui kuriuo mes kvėpuojame.
Penkiolikos,o gal šešiolikos metų supratau,kad mintis dėstyti daug lengviau per meną. Ne kiekvienam jis prieinamas ir suprantamas,tačiau prieinamas.

 KAS NETURITE NORO AR LAIKO,PRALEISKITE ŠIĄ SKILTĮ

Pasidalinsiu vienu, kitu tekstu:

Apskritai,kaip galima būti atviram? 

Laimė - savęs vis klausdavau,kas tai yra? Kas yra tikra meilė ar paprastas atvirumas. Apskritai,kaip galima būti atviram? Pataisykite mane,kas kartą,kai klystu ir krentu Jūsų akyse,kai nesuprantate manęs ir mano perteiktų žodžių. Nemėkite ir atstumkite mane tada,kai jausitės per silpni bendrauti su manimi. Taip,man septyniolika aš laisvas paukštis kuris skrenda,krenta,vėl pakyla ir išskleidžia sparnus. Gal dėl to,kad aš LAIMINGA? O ar jūs žinote,koks jausmas yra atsikelti su viena mintimi ir užmigti su ta pačia mintimi? Žinote,koks jausmas apima krūtine pamačius tą laimės kupiną kamuoliuką,kuris kartais pradaro ir savo vidaus duris ir įsileidžia Tave į savo laimę? Bet manau visi žino tą jausmą,kai kūnu prabėga šiurpuliukai,kurie verčia tave pajusti kiekviena savo kūno puselę. Ar kada teko save užtikti besišypsantį sau ir paklausti savęs,kokia šios šypsenos priežastis? Kiekvienas mūsų mato sportininkus lipančius ir besišypsančius ant pakylos,bet ar kada tenka pagalvoti,kiek daug tos akys matė? Rytais kur visi miegodavo pakylančia saulę,vakarais,kai daugelis sėdi užsidarė namuose,stebėti treniruočių metu besileidžiančia saulę,vakare miegant visiems stebėti žvaigždes ir besikeičiantį mėnulį?Matyti gamtą,skrendančius paukščius,žinot koks tai jausmas? Jautiesi,kaip pats laisviausias paukštis visoje planetoje,tik žmogaus akimis stebintis besikeičiančias medžių lapų spalvas. Matyti ir gebėti paversti kitus laimingais,nesiekiant naudos sau. Suteikti šypsenas ir viltis,jas paversti tikrovę. Jaustis laimingam,kad ir ka darai. Karta,žmogus kuris privertė mano širdy daužytis nežmonišku ritmu pasakė “ Juk sakiau,svajonės pildosi”. Tiesa,jos ne tik pildosi,bet ir papildo kitas svajones.Matyti mamos šypsena. Štai kas yra laimė.
 -

L.Samulionytė
DAUGIAU: https://www.instagram.com/p/BpIUebBHwfO/

II
Šis tekstas dar nepasiekė viešumos,tačiau pirmasis mano dienraščio skaitytojams:

 Jos šypsena yra didi laimė.

Einu gatvėmis ir sustoju. Pamąstau. Net nepastebėjau,kaip vasarą pakeitė ruduo,kaip nuo medžių krito pirmieji pageltę lapai.Oras vis atvėsdavo,jaukūs bei šilti vakarai,tapo vėsūs,apsupti balto audeklo. Pirmasis sniegas,verčia dėti pėdas ir eiti kitų pėdomis,kurias baigia užpustyti pūga. Atsistoju priešais langą ir tikiuosi,kad mano veidą palies rytinis saulės spindulys,bet žinau,kad šis dabar šildo kitų skruostus.Atsigulk į savo patalus – užsimerk. Paklausyk,kas supa tave.Kur tavo įkvėpimas? Dėk ranką prie širdies – Jis čia.
Žiemą stebiu iš savo kambario lango,lyg naują pažintį – Akilai. Matyti,kai akys prašvinta nuo tos šviesos, sniegas tampa baltesnis už popieriaus lapą. Ta akimirką susimąstai,kad šventės jau visai čia pat. Apsikabini sau artimą,skiri jam savo šilumą:
duok man truputėlį savo laiko,nes viskas ko aš noriu - tavo rankų šiluma.
Gyventi akimirkomis,jų kuriamais sapnais,štai ką reiškia tavo akių kontaktas.
Kurti rytojų,suburti komandą kitos dienos herojui. Šypsotis kaubojui- nustoti ieškoti laimės pasekėju kitam kovotojui.
Ieškai,ieškai,bet supranti,kad tik be reikalo bastaisi,kai pamilsti supranti,kad ji atėjo pati.
Atrado viena kitą pakely.
Mano laimė daug daugiau nei materialūs daiktai,suplėšyti džinsai,nauji akiniai..
Šypsena,prisiminimai tos,kuri švenčia tavo gimimą su tavimi,šalia ar ne,bet pats juk žinai,kas širdy ji kelią taurę su tavimi.
Ji verkė tuo metu,kai tu skaičiavai„tai vienas ar du skrodžia paukščiai dangumi?“ Laikė tave savo glėby,kai visi sakė: „ne,tu bailys“
Bet Ji niekada Tau nesakė ir nesakys,kad tavo vaikystės pokštas ir jei buvo širdį glostantis kamuolys. Ji tavo mama,tavo sėkmė,paukštis nutūpęs visam ant tavojo pečio. Ji visada šalia tiki tu manimi ar ne. Jos šypsena yra didi laimė. Ašaros – verčia nugriauti ne viena pakalnę.
Gamta - tai dar viena tavo laimės akimirką kurianti šviesa. Saulė taip toli,bet kas diena paliečiu ja savo delnu,o pilnatį akimis palydžiu ties delčia. Žiūriu laukiniui gyvūnui į akis ir matau,kaip baimė apima jo akis pamačius žmogų,nors jis ir nebylys,bet jo akys viską pasakys.


Laimė tai mama,o mūsų visų mama tai mūsų gamta.

MENAS IR MUZIKA NEATSIEJAMI DALYKAI:

Meilė  muzikai atėjo kartu su sportu,vos tik šešerių. Pirmasis instrumentas atsirado devynerių groti pradėjau įkvėpta močiutės A.Pupkienės (71),kuri groti pradėjo taipogi devynerių. (akordeonas) Mokytojas - F.Bondarevas. Didelės viltys,nepasisekę koncertai - trauma. Sustabdė grojimą akardeonu. Atsidaro gitara,vokalas.

MEILĖ SAVANORYSTEI: 

Savanoriauti pradėjau būdama keturiolikos,pirmasis bandymas buvo nelabai tinkamas. Projektas su pačiu Minedu. Savanoriauti panorau po to,kai dingo vaikinas ir man pavyko šį surasti,su juo komunikuoti. Dabar savanoryste užsiemu keturis metus.

TEISINGA SAVANORYSTĖ -DRĄSUS KOMUNIKACIJOS KELIAS

FOTO: Yatta 

MEILĖ LEKTORYSTEI:

„Kai svajojame drąsiai,svajonės pildosi"

„Kai svajojame drąsiai,svajonės pildosi",šiais žodžiais eiti svajonių link motyvavo 6 kartus Lietuvos čempionė,septyniolikmetė Kedainietė Erika Župerkaitė (17).


Jei turi galimybę savo komunikacija bei ryžtu padėti ir įkvėpti kitus,kodėl gi to nepadarius?
Paskaita po paskaitos,noras šnekėti su publika,įkvėpti jaunimą tapo mano stipriąja puse.

 "matyti švytinčias klausytoju akis,apsikabinti šiuos po paskaitos - tai didžiulė laimė"  pasakojau viename interviu.

FOTO: Yatta